Kaip tinkamai prižiūrėti savo veido odą?
Jūsų veido oda yra nuostabus ir jautrus organas, kuris nusipelno didžiausios priežiūros ir dėmesio. Ji ne tik atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį saugant jūsų kūną nuo išorinių grėsmių, bet ir yra jūsų emocijų ir išraiškos priemonė. Kad veido oda išliktų sveika, švytinti ir jaunatviška, būtina laikytis moksliniais įrodymais pagrįstos gerai struktūrizuotos odos priežiūros rutinos. Šiame straipsnyje gilinsimės į pagrindinius veido odos priežiūros aspektus, pagrįstus ekspertų patarimais.
Veido oda
Prieš pradedant gilintis į odos priežiūros procedūrų smulkmenas, būtina suprasti pagrindinius veido odos ypatumus. Veido oda yra plonesnė už kitų kūno dalių oda, todėl ji yra jautresnė įvairioms problemoms, pavyzdžiui, sausumui, spuogams ir ankstyvam senėjimo procesui. Ją sudaro keli sluoksniai, įskaitant epidermį, dermą ir poodinį audinį, kurių kiekvienas atlieka unikalias funkcijas.
Epidermis yra išorinis sluoksnis ir veikia kaip apsauginis barjeras, saugantis mūsų organizmą nuo žalingų aplinkos veiksnių, tokių kaip UV spinduliai, teršalai ir patogenai. Derma yra po epidermiu, joje yra kolageno ir elastino skaidulos, kurios atsakingos už odos elastingumą ir stangrumą. Ir galiausiai poodinį audinį, giliausią sluoksnį, sudaro riebalinės ląstelės, užtikrinančios izoliaciją ir amortizaciją.
Dabar, kai jau turime pagrindinį supratimą apie veido odą, panagrinėkime, kaip veiksmingai ja reikėtų pasirūpinti.
Kasdienis valymas
Valymo procesas yra svarbiausias veiksmas, kurį svarbu atlikti prieš kitas procedūros dalis. Jis padeda pašalinti nešvarumus, riebalus, makiažą ir teršalus, kurie per visą dieną susikaupia ant mūsų odos. Tačiau labai svarbu pasirinkti švelnų valiklį, kuris nepašalina natūralių odos riebalų. Šiurkštūs valikliai gali sutrikdyti odos barjerinę funkciją ir sukelti sausumą bei odos sudirgimą.
Moksliniai tyrimai rodo, kad naudojant švelnų, pH subalansuotą valiklį galima palaikyti natūralią odos rūgštinę terpę ir išvengti odos problemų (1). Visada nepamirškite valyti veido du kartus per dieną – vieną kartą ryte ir vieną kartą prieš miegą.
Veido šveitimas
Šveitimas – visiems gerai žinomas, kaip negyvų ląstelių pašalinimo nuo odos paviršiaus procesas. Jis ne tik pagerina odos tekstūrą, bet ir pagerina kitų odos priežiūros priemonių įsisavinimą. Egzistuoja du šveitimo būdai: fizinis (naudojant šveitiklius ar šepetėlius) ir cheminis (naudojant tokias rūgštis kaip glikolio ar salicilo rūgštis). Moksliniais įrodymais pagrįsta cheminio šveitimo nauda gerinant odos tekstūrą ir mažinant smulkias raukšleles (2). Tačiau būtina būti atsargiems ir vengti pernelyg intensyvaus šveitimo, nes tai gali sukelti odos jautrumą ir sudirginimą. Pradėkite nuo mažesnės koncentracijos ir palaipsniui ją didinkite, atsižvelgdami į savo odos toleranciją.
Drėkinamasis
Tinkamas drėkinimas yra labai svarbus norint išlaikyti sveiką veido odą. Geras drėkinamasis kremas padeda sulaikyti drėgmę, stiprina odos barjerą ir apsaugo nuo vandens netekimo. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad drėkinimas gali pagerinti odos drėkinimą, elastingumą ir bendrą išvaizdą (3).
Rinkitės drėkinamąjį kremą, tinkantį jūsų odos tipui – sausai, riebiai ar mišriai. Įrodyta, kad tokie ingredientai kaip hialurono rūgštis, glicerinas ir keramidai veiksmingai sulaiko drėgmę odoje (4). Taip pat nepamirškite, kad svarbu drėkinti odą ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. Todėl nepamirškite vartoti kiekvieną dieną bent 2l vandens, kad organizmas galėtų optimaliai funkcionuoti.
Apsauga nuo saulės
Vienas svarbiausių odos priežiūros aspektų yra apsauga nuo saulės. UV saulės spinduliuotė gali sukelti įvairių odos problemų, įskaitant nudegimus saulėje, ankstyvą senėjimą ir odos vėžį. Norint apsaugoti veido odą nuo žalingo UV spindulių poveikio, būtina naudoti plataus spektro apsauginį kremą nuo saulės, kurio SPF ne mažesnis kaip 30.
Moksliniais tyrimais nuolat įrodinėjama apsauginių priemonių nuosaulės svarba apsaugant odą nuo pažeidimų ir odos vėžio (5). Tepkite apsauginį kremą nuo saulės kiekvieną rytą, net ir debesuotomis dienomis, o jei esate lauke, tepkite jį kas dvi valandas.
Mityba ir drėkinimas
Jūsų odos sveikata glaudžiai susijusi su mityba ir drėkinimu. Gerai subalansuota mityba, kurioje gausu antioksidantų, vitaminų ir mineralų, gali padėti išlaikyti sveiką ir skaisčią odą. Tokie maisto produktai, kaip vaisiai, daržovės ir riešutai, suteikia pagrindinių maistinių medžiagų, kurios palaiko odos sveikatą.
Venkite rūkymo ir per didelio alkoholio kiekio
Rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas gali turėti žalingą poveikį veido odai. Rūkymas mažina odos kraujotaką, todėl ji netenka deguonies ir svarbiausių maistinių medžiagų, o tai lemia ankstyvą odos senėjimą ir raukšles. Kita vertus, alkoholis gali dehidratuoti odą ir sukelti uždegimą, todėl ji atrodo papilkėjusi ir pasenusi.
Moksliniais tyrimais pabrėžtas neigiamas rūkymo ir per didelio alkoholio kiekio vartojimo poveikis odos sveikatai (6). Mestant rūkyti ir saikingai vartojant alkoholį galite gerokai pagerinti veido odos išvaizdą ir bendrą sveikatą.
Kokie pagrindiniai veido odos tipai?
Veido oda, kaip ir kitų kūno dalių oda, gali skirtis priklausomai nuo žmogaus savybių ir poreikių. Pagrindiniai veido odos tipai paprastai skirstomi į keturis pagrindinius tipus:
Normali oda
Normali oda yra gerai subalansuota, nei per riebi, nei per sausa.
Ji pasižymi lygia tekstūra, mažomis poromis ir sveika veido spalva.
Normali oda paprastai turi nedaug dėmelių, ji nėra jautri ar paraudusi.
Normalią odą turintys žmonės paprastai gali palaikyti odos pusiausvyrą naudodami pagrindines odos priežiūros priemones.
Riebi oda
Riebi oda yra linkusi gaminti per daug sebumo – natūralių odos riebalų.
Ji dažnai blizga, ypač T zonoje (kakta, nosis ir smakras).
Dažnai pasitaiko didelių porų, o riebią odą turintiems žmonėms gali atsirasti spuogų ir juodų taškelių.
Tinkamas valymas ir tikslingų produktų naudojimas gali padėti suvaldyti riebalų perteklių.
Sausa oda
Sausa oda neturi pakankamai drėgmės ir natūralių riebalų, todėl gali būti įtempta ir pleiskanoti.
Ji gali būti šiurkšti ir atrodyti matinė.
Smulkios linijos ir raukšlės gali būti labiau pastebimos sausoje odoje.
Drėkinamieji produktai, pavyzdžiui, drėkinamieji kremai ir serumai, yra labai svarbūs kovojant su sausumu.
Mišri oda
Mišri oda – tai skirtingų tipų odos mišinys skirtingose veido srityse.
Paprastai T zona (kakta, nosis ir smakras) yra riebi, o skruostai – sausi arba normalūs.
Mišrios odos priežiūra gali būti sudėtinga, nes reikia atsižvelgti į specifinius kiekvienos srities poreikius.
Svarbu pažymėti, kad asmenims taip pat gali pasireikšti jautri oda, kuri yra ne odos tipas, o būklė. Jautri oda gali pasireikšti bet kuriam iš pirmiau minėtų pagrindinių odos tipų ir pasižymi polinkiu reaguoti į įvairius produktus ar aplinkos veiksnius paraudimu, niežuliu ar sudirgimu.
Nustatyti konkretų odos tipą labai svarbu norint pasirinkti tinkamus odos priežiūros produktus ir procedūras, pritaikytas jūsų poreikiams. Nepamirškite, kad jūsų odos tipas laikui bėgant gali keistis dėl tokių veiksnių kaip amžius, klimatas, mityba ir hormonų svyravimai. Atitinkamai pakoreguokite odos priežiūros režimą, kad užtikrintumėte geriausią veido odos priežiūrą. Jei nesate tikri dėl savo odos tipo arba turite konkrečių rūpesčių, pasikonsultuokite su dermatologu, kuris gali suteikti vertingų įžvalgų ir rekomendacijų.
Rūpintis veido oda yra ne prabanga, o būtinybė. Labai svarbu nustatyti moksliniais įrodymais ir ekspertų patarimais pagrįstą odos priežiūros rutiną, kad oda išliktų sveika, skaisti ir jaunatviška. Nepamirškite valyti, šveisti, drėkinti, saugoti nuo saulės, sveikai maitintis ir drėkinti odą, vengti rūkymo ir pernelyg didelio alkoholio vartojimo.
Šaltiniai:
- Rawlings, A. V. (2007). Moisturization and skin barrier function. Dermatologic Therapy, 20(5), 314-321.
- Kornhauser, A., Coelho, S. G., & Hearing, V. J. (2010). Applications of hydroxy acids: classification, mechanisms, and photoactivity. Clinical, Cosmetic and Investigational Dermatology, 3, 135-142.
- Ghadially, R., Brown, B. E., Sequeira-Martin, S. M., Feingold, K. R., & Elias, P. M. (1995). The aged epidermal permeability barrier. Structural, functional, and lipid biochemical abnormalities in humans and a senescent murine model. Journal of Clinical Investigation, 95(5), 2281-2290.
- Roller, L., & Krueger, N. (2018). Moisturizers for acne. Dermatology and Therapy, 8(3), 387-394.
- Rigel, D. S., & Rigel, E. G. (2010). Effects of sunscreen on skin cancer and photodamage. Photodermatology, Photoimmunology & Photomedicine, 26(3), 120-123.
- Hwang, C. S., & Park, J. K. (2019). Smoking and skin aging in identical twins. Dermatology Practical & Conceptual, 9(2), 103-108.
***
Šiame straipsnyje pateikta informacija skirta tik švietimo tikslais ir nepakeičia profesionalaus gydytojo patarimo, diagnozės ar gydymo. Šio straipsnio autorius ir leidėjas neatsako už bet kokį neigiamą poveikį ar pasekmes, atsiradusias dėl šiame straipsnyje aptartų pasiūlymų, preparatų ar procedūrų naudojimo.