Skirtingi Alpių slidinėjimo tipai
Alpių slidinėjimo lenktynės organizuojamos šešiose disciplinose: Kalnų slidinėjimo sporto šakos: kalnų nusileidimas, „Super G”, milžiniškas slalomas, slalomas, lygiagretusis slalomas ir kombinuotasis slalomas. Varžybos vyksta daugelyje nacionalinių ir tarptautinių čempionatų ir taurių varžybų, taip pat žiemos olimpinių žaidynių metu.
Kiekvienai disciplinai trasa sudaroma naudojant raudonus ir mėlynus vartus, pagamintus iš dviejų stulpų, sujungtų tarp jų ištempta juosta. Slidininkas turi apvažiuoti visus vartus nustatyta tvarka, kad nebūtų diskvalifikuotas.
Skirtingų disciplinų trasų profiliai skiriasi ir priklauso nuo trasos ilgio, nuolydžio, pravažiuojamų vartų skaičiaus ir atstumų tarp jų.
KALNŲ NUSILEIDIMAS (GREIČIO VARŽYBOS)
Daugelio laikomas pagrindine kalnų slidinėjimo rungtimi, kalnų nusileidimas neabejotinai yra įspūdingiausia greičio disciplina. Didžiausias greitis gali siekti iki 160 km/val., posūkiai itin įtempti, o šuoliai – dešimtis metrų.
Moterų trasos su 450-800 m vertikaliu kritimu. 750-1100 m vertikalaus kritimo trasos vyrams.
Vartų skaičius priklauso nuo trasos.
Bent vienas važiavimas pagal laiką visu greičiu.
Dažniausiai vienos rungties varžybos.
Kai kurios kalnų slidinėjimo trasos, pavyzdžiui, Lauberhorn Downhill Wengene, Šveicarijoje, ir Streif Kitzbuhelyje, Austrijoje, yra legendinės kalnų slidinėjimo pasaulyje.
SUPERG (GREIČIO VARŽYBOS)
Pagal greitį, trasos ilgį ir vartų skaičių Super G yra tarp kalnų nusileidimo ir slalomo varžybų.
Moterims skirtos trasos su 400-600 m vertikaliu nusileidimu. 400-650 m vertikalaus kritimo trasos vyrams.
28-45 vartai.
Treniruotės visu greičiu nevykdomos, tačiau yra trasos apžiūra.
Vienos rungties varžybos.
Super G trasa yra techniškesnė nei kalnų nusileidimo trasa, nes vertikalus kritimas mažesnis, o vartai yra arčiau vienas kito. Kita vertus, „Super G” yra greitesnė už slalomo rungtį.
MILŽINIŠKAS SLALOMAS (TECHNINĖS VARŽYBOS)
Pasiruoškite greičiausioms techninėms varžyboms: milžiniškam slalomui. Trasoje yra daugiau posūkių nei kitose greičio varžybose, joje daug vartų.
Trasos, kuriose moterims tenka nuo 250 m iki 400 m vertikalaus nuolydžio. Nuo 250 m iki 450 m vertikalaus kritimo trasos vyrams.
Nuo 30 iki 65 vartų per varžybas.
Varžybos vyksta dviejose rungtyse tą pačią dieną dviejose skirtingose trasose.
Antrojo važiavimo startas 30 pirmųjų 30 pirmojo važiavimo dalyvių pradedamas atvirkštine tvarka nei pirmajame važiavime.
Abiejų važiavimų laikai sumuojami ir taip nustatoma galutinė vieta.
SLALOMAS (TECHNINĖS VARŽYBOS)
Slalomas yra techniškiausia kalnų slidinėjimo disciplina. Vartai yra dar arčiau vienas kito nei slalomo milžino rungtyje, o posūkiai yra labai greiti ir reikalauja greito krypties keitimo. Vartus slidininkas paprastai įveikia galva, todėl ši disciplina yra ypač įspūdinga.
Moterims skirtos trasos su 140-220 m vertikaliu nuolydžiu. 180-220 m vertikalus nuolydis vyrams.
Nuo 40 iki 75 vartų vienoje trasoje.
Varžybos vyksta 2 ratais tą pačią dieną dviejose skirtingose trasose.
Pirmieji 30 slidininkų iš pirmosios rungties pradeda varžytis antrojoje rungtyje atvirkštine eilės tvarka.
Abiejų važiavimų laikai sumuojami ir taip nustatoma galutinė reitingo rikiuotė.
KALNŲ SLIDINĖJIMO KOMBINACIJA
Alpių kombinuotoje rungtyje vyksta kalnų nusileidimo arba „Super G” rungtis, po kurios seka slalomo rungtis. Abiejų važiavimų laikai sumuojami ir taip nustatoma galutinė vieta. Tai reiškia, kad išryškėja slidininko greičio ir technikos gebėjimai.
Tačiau per slidinėjimo sezoną rengiama nedaug kombinuotų varžybų. Kadangi slidininkai specializuojasi arba greičio, arba technikos srityje, šioje disciplinoje, kurioje pabrėžiamas universalumas, varžomasi vis rečiau.
LYGIAGREČIOJI (TECHNINĖ RUNGTIS)
Lygiagretusis slidinėjimas yra įspūdinga nauja disciplina. Slidininkai varžosi dvikovoje, kuri vyksta dviejose vienodose lygiagrečiose trasose:
Trasos turi 80-100 m aukščio nuolydį.
20-30 vartų kiekvienoje trasoje.
Ne daugiau kaip 32 dalyviai finaliniuose važiavimuose.
Slidininkai varžosi dviejose trasose.
Kaip ir turnyre, greičiausias iš dviejų važiavimų patenka į kitą etapą.
Šių varžybų taisyklės reguliariai keičiamos, kad būtų galima prisitaikyti prie slidininkų poreikių. Tęsinys!
PAGRINDINĖS KALNŲ SLIDINĖJIMO VARŽYBOS
Aukščiausio lygio kalnų slidinėjimo varžybos vyksta pasaulio taurės varžybų cikle, kuriame apdovanojami geriausi slidininkai per visą sezoną. Sezonas tradiciškai prasideda spalio mėnesį ant Söldeno ledyno Austrijoje.
Kas dvejus metus rengiami pasaulio kalnų slidinėjimo čempionatai, kuriuose apdovanojami geriausi slidininkai šešiose rungtyse: Kalnų nusileidimo, „Super G”, milžino slalomo, slalomo ir kombinuoto slalomo varžybose bei mišrių tautų komandinėse varžybose.
Galiausiai, kalnų slidinėjimas nuo 1936 m. yra olimpinė sporto šaka. Kas ketverius metus vykstančiose žiemos olimpinėse žaidynėse penkiose disciplinose varžosi ir vyrai, ir moterys.
