Probiotikai – kas tai?

Pastaraisiais metais probiotikai labai išpopuliarėjo, tačiau jei vis dar kyla klausimų: kas tai yra ir kodėl jie tokie svarbūs mūsų sveikatai? Šis straipsnis kaip tik tada jums. Šiandien pasinersime ir plačiau panagrinėsime probiotikų pasaulį: jų apibrėžimą, funkcijas ir mokslinius tyrimus, pagrindžiančius jų vaidmenį palaikant bendrą savijautą.

Kas yra probiotikai?

Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami tinkamais kiekiais, gali būti naudingi sveikatai. Jie dažnai vadinami „gerosiomis bakterijomis”, nes skatina sveiką naudingų mikroorganizmų pusiausvyrą žarnyne, ypač virškinimo trakte. Šie mikroorganizmai pirmiausia priklauso dviem bakterijų grupėms: Pieno rūgšties bakterijos (LAB) ir bifidobakterijos.

Probiotikų natūraliai galima rasti tam tikruose maisto produktuose ir gėrimuose, pavyzdžiui, jogurte, kefyre, raugintuose kopūstuose, kimči ir kai kuriuose fermentiniuose sūriuose. Be to, jų galima įsigyti kaip maisto papildų, kurių sudėtyje yra tam tikrų probiotinių bakterijų padermių.

Probiotikų funkcijos

Žarnyno sveikata ir virškinimas

Probiotikai atlieka labai svarbų vaidmenį palaikant sveiką žarnyną. Jie padeda subalansuoti žarnyno mikrobų ekosistemą, neleisdami pernelyg daug daugintis kenksmingoms bakterijoms ir patogenams. Ši pusiausvyra yra būtina tinkamam virškinimui ir maistinių medžiagų įsisavinimui iš maisto.

Imuninės sistemos palaikymas

Galbūt esate girdėję, kad 90proc. Mūsų imuniteto yra žarnyne? Viena iš priežasčių, kodėl taip yra, nes probiotikai prisideda prie imuninės sistemos veikimo. Jie stimuliuoja antikūnų gamybą ir skatina imuninių ląstelių veiklą, gamyba ir todėl padeda organizmui apsisaugoti nuo infekcijų ir ligų.

Viduriavimo valdymas

Probiotikai gali būti veiksmingi gydant įvairių rūšių viduriavimą, įskaitant infekcinį viduriavimą ir su antibiotikais susijusį viduriavimą. Jie padeda atkurti natūralią žarnyno bakterijų pusiausvyrą, sutrikusią dėl infekcijų ar gydymo antibiotikais.

Alergijos ir atopinės būklės

Kai kurie tyrimai rodo, kad ankstyvas probiotikų vartojimas kūdikiams gali sumažinti alergijos ir atopinių ligų, tokių kaip egzema, išsivystymo riziką. Tikslūs šio poveikio mechanizmai vis dar tiriami.

Psichikos sveikata ir nuotaika

Naujuose tyrimuose nagrinėjamas žarnyno ir smegenų ryšys, todėl manoma, kad sveikas žarnyno mikrobiomas gali turėti teigiamos įtakos psichikos sveikatai ir nuotaikos reguliavimui. Probiotikai gali būti svarbūs šiame sudėtingame ryšyje.

Moksliniai įrodymai

Probiotikų naudą patvirtina vis daugiau mokslinių tyrimų. Toliau pateikiame keletą pagrindinių tyrimų išvadų, kuriose pabrėžiamas teigiamas probiotikų poveikis:

Žurnale „Nature Communications” paskelbtame tyrime nustatyta, kad tam tikros probiotikų padermės gali padėti sumažinti dirgliosios žarnos sindromo (DŽS) simptomus, nes moduliuoja žarnyno mikrobiotą ir palengvina žarnyno uždegimą (Pinto-Sanchez, M. I., et al., 2017).

Žurnale „Journal of Clinical Gastroenterology” paskelbti tyrimai parodė, kad probiotikai gali būti veiksminga antibiotikų sukelto viduriavimo prevencija ir gydymas, ypač tiems asmenims, kurie vartoja antibiotikus dėl įvairių sveikatos sutrikimų (McFarland, L. V., 2006).

Žurnale „Journal of Affective Disorders” paskelbtoje apžvalgoje buvo nagrinėjamas galimas probiotikų poveikis nuotaikai ir rasta įrodymų, kad tam tikros probiotikų padermės gali turėti teigiamą poveikį nuotaikos sutrikimams (Wallace, C. J. K., & Milev, R., 2017).

Žurnale „European Journal of Nutrition” buvo paskelbtas tyrimas, rodantis, kad probiotikai gali padėti sustiprinti imuninį atsaką, ypač asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi (Pandey, K. R., et al., 2015).

Tinkamų probiotikų pasirinkimas

Išsirinkti tinkamą probiotikų produktą gali būti nelengva užduotis, atsižvelgiant į turimų padermių ir preparatų įvairovę. Rekomenduojame atsižvelkite į šiuos veiksnius:

Padermės specifiškumą – skirtingi probiotikų štamai gali turėti skirtingą poveikį sveikatai. Ieškokite produktų, kuriuose būtų nurodyta, koks (-ie) štamas (-ai) įeina į jų sudėtį ir kokia jų nauda.

CFU (kolonijas sudarantys vienetai) rodo gyvybingų probiotinių mikroorganizmų skaičių produkte. Didesnis CFU skaičius gali būti veiksmingesnis, tačiau labai svarbu, kad CFU skaičius atitiktų jūsų konkrečius sveikatos tikslus.

Tikslas – pasirinkite probiotikų produktą, kuris atitinka jūsų sveikatos tikslus. Pavyzdžiui, jei norite palaikyti virškinimo sistemos sveikatą, rinkitės probiotikus, kurių padermės žinomos kaip naudingos žarnynui.

Laikymo trukmė – patikrinkite produkto tinkamumo vartoti terminą, kad įsitikintumėte, jog probiotinės bakterijos išliks gyvybingos iki tinkamumo vartoti termino pabaigos, ypač jei neplanuojate produkto suvartoti iš karto.

Konsultacijos – jei turite specifinių sveikatos problemų ar susirgimų, pasikonsultuokite su sveikatos priežiūros specialistu arba registruotu dietologu, kad gautumėte asmenines probiotikų rekomendacijas.

Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, galintys būti labai naudingi mūsų sveikatai. Jie prisideda prie žarnyno sveikatos, palaiko imuninę sistemą ir gali būti svarbūs gydant įvairius sveikatos sutrikimus. Moksliniai tyrimai ir toliau atskleidžia daugybę būdų, kaip probiotikai teigiamai veikia mūsų savijautą.

Svarstant apie probiotikų papildų vartojimą, labai svarbu pasirinkti tinkamą produktą, atitinkantį jūsų sveikatos tikslus, ir pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu, kad jis pateiktų individualias rekomendacijas. Gilėjant mūsų supratimui apie probiotikus, tikėtina, kad jų pritaikymo galimybės sveikatos priežiūroje ir sveikatingumo srityje tik plėsis, todėl jie yra įdomi nuolatinių tyrimų ir atradimų sritis.

Šaltiniai:

1. Pinto-Sanchez, M. I., et al. (2017). Probiotic Bifidobacterium longum NCC3001 Reduces Depression Scores and Alters Brain Activity: A Pilot Study in Patients With Irritable Bowel Syndrome. Nature Communications, 8, 1-13.
2. McFarland, L. V. (2006). Meta-Analysis of Probiotics for the Prevention of Antibiotic Associated Diarrhea and the Treatment of Clostridium difficile Disease. Journal of Clinical Gastroenterology, 40(3), 264-267.
3. Wallace, C. J. K., & Milev, R. (2017). The Effects of Probiotics on Depressive Symptoms in Humans: A Systematic Review. Journal of Affective Disorders, 228, 13-19.
4. Pandey, K. R., et al. (2015). Probiotics, Prebiotics and Synbiotics – A Review. Journal of Food Science and Technology, 52(12), 7577-7587.

***

Šiame straipsnyje pateikta informacija skirta tik švietimo tikslais ir nepakeičia profesionalaus gydytojo patarimo, diagnozės ar gydymo. Šio straipsnio autorius ir leidėjas neatsako už bet kokį neigiamą poveikį ar pasekmes, atsiradusias dėl šiame straipsnyje aptartų pasiūlymų, preparatų ar procedūrų naudojimo.