Jodo nauda organizmui

Jodas yra mikroelementas, kuriam dažnai neskiriama tiek dėmesio, kiek jis nusipelno diskusijose apie mitybą ir jos sveikatą. Tačiau šis svarbus mineralas atlieka lemiamą vaidmenį palaikant tinkamą žmogaus organizmo funkcionavimą. Šiame straipsnyje nagrinėsime jodo naudą organizmui, pagrįstą moksliniais tyrimais. Tikimės, kad perskaitę šį straipsnį turėsite aiškesnį supratimą apie mikroelementą.

Kas yra jodas ir kodėl jis svarbus?

Jodas yra cheminis elementas, natūraliai randamas įvairiuose maisto produktuose ir joduotos druskos pavidalu. Jis yra būtinas skydliaukės hormonų, kurie labai svarbūs organizmo medžiagų apykaitai reguliuoti, gamybai. Jei skydliaukė neturi pakankamai jodo, ji negali sintetinti šių hormonų, todėl gali kilti įvairių sveikatos problemų.

Skydliaukės sveikata

Geriausiai žinoma jodo nauda yra jo vaidmuo palaikant skydliaukės sveikatą. Skydliaukė gamina du pagrindinius hormonus – tiroksiną (T4) ir trijodtironiną (T3), kurių abiejų sudėtyje yra jodo. Šie hormonai yra atsakingi už medžiagų apykaitos procesų reguliavimą, įskaitant energijos gamybą, temperatūros reguliavimą ir riebalų bei angliavandenių apykaitą.

Jodo trūkumas gali sukelti skydliaukės funkcijos sutrikimus, dėl kurių atsiranda hipotirozė (nepakankamai aktyvi skydliaukė) arba gūžys (padidėjusi skydliaukė). Hipotirozė gali sukelti tokius simptomus kaip nuovargis, svorio padidėjimas ir depresija, todėl svarbu palaikyti tinkamą jodo kiekį organizme.

Vaikų pažintinė raida

Jodas ypač svarbus nėštumo ir kūdikystės laikotarpiu. Šiais laikotarpiais jis palaiko tinkamą smegenų vystymąsi. Jodo trūkumas nėštumo metu gali sukelti besivystančio vaisiaus pažintinių funkcijų sutrikimų, dėl kurių gali atsirasti tokios ligos kaip kretinizmas, kuriam būdinga sunki protinė ir fizinė negalia.

Nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims būtina užtikrinti pakankamą jodo kiekį, kad jų vaikai sveikai vystytųsi pažinimo srityje. Nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims rekomenduojama vartoti jodu turtingą maistą ir, jei reikia, sveikatos priežiūros specialisto nurodymu vartoti jodo papildus.

Imuninės sistemos palaikymas

Taip pat moksliškai įrodyta, kad jodas pasižymi antimikrobinėmis savybėmis ir gali padėti stiprinti organizmo imuninę sistemą. Jis gali veiksmingai naikinti bakterijas, virusus ir kitus kenksmingus mikroorganizmus, todėl yra labai svarbus mūsų apsaugos nuo infekcijų elementas.

Jodas taip pat buvo naudojamas vietiškai kaip antiseptinė priemonė žaizdoms valyti ir infekcijoms išvengti. Tačiau jodo tirpalus būtina naudoti tik išorinėm procedūrom, nes per didelis jodo kiekis gali sukelti neigiamą poveikį.

Detoksikacija

Jodas atlieka svarbų vaidmenį detoksikuojant organizmą, nes padeda šalinti toksiškus sunkiuosius metalus, pavyzdžiui, šviną ir gyvsidabrį. Šie sunkieji metalai gali kauptis įvairiuose audiniuose ir organuose ir ilgainiui sukelti sveikatos problemų. Jodas prisijungia prie šių metalų ir palengvina jų pasišalinimą iš organizmo.

Moksliniai įrodymai

Jodo naudą organizmui patvirtina daugybė mokslinių tyrimų. Pavyzdžiui, žurnale „Environmental Health Perspectives” paskelbtame tyrime nustatyta, kad jodo papildų vartojimas nėštumo metu buvo susijęs su geresniu vaikų pažintiniu vystymusi, ir tai pabrėžia jodo svarbą motinos ir vaiko sveikatai (Zimmermann, M. B., & Boelaert, K., 2015).

Kitas tyrimas, publikuotas žurnale „Journal of Immunology Research”, parodė antimikrobines jodo savybes ir jo vaidmenį stiprinant imuninės sistemos apsaugą nuo patogenų (Derry, D. M., & Ginn, S. C., 2003).

Jodo šaltiniai ir mitybos rekomendacijos

Norint pasinaudoti jodo teikiama nauda, būtina į savo mitybą įtraukti jodo turtingų maisto produktų. Kai kurie natūralūs jodo šaltiniai:

Jūros gėrybės – žuvis ir vėžiagyviai, pavyzdžiui, menkė, tunas, krevetės ir jūros dumbliai, yra puikūs jodo šaltiniai.

Pieno produktai – jodo yra piene, jogurte ir sūryje, nes pieninių veislių gyvūnai dažnai šeriami jodo turtingais pašarais.

Joduota druska – daugelyje šalių į valgomąją druską jodo dedama kaip visuomenės sveikatos apsaugos priemonė, kad būtų išvengta jodo trūkumo.

Kiaušiniai – kiaušiniuose taip pat yra jodo, nors ir mažesniais kiekiais.

Vaisiai ir daržovės – kai kuriuose vaisiuose ir daržovėse, užaugintuose jodo turtingame dirvožemyje, gali būti jodo.

Svarbu pažymėti, kad jodo kiekis maisto produktuose gali skirtis priklausomai nuo tokių veiksnių kaip jodo kiekis dirvožemyje ir ūkininkavimo praktika. Todėl asmenims, kuriems gresia jodo trūkumas, gali prireikti joduotos druskos arba jodo papildų, tačiau juos reikėtų vartoti vadovaujant sveikatos priežiūros specialistui, kad būtų išvengta per didelio jų kiekio.

Jodo perteklius

Nors jodas yra būtinas įvairioms fiziologinėms funkcijoms, bet per didelis jo kiekis gali sukelti taip pat sveikatos problemų. Todėl labai svarbu nenusistatinėti sau ligų patiems, o būtinai konsultuotis su savo šeimos gydytoju, ar endokrinologu, kuris tiksliai įvertins jūsų būklę ir įvardins ar jums reikalingas papildomas jodo preparatų naudojimas.

Jodas yra gyvybiškai svarbus mikroelementas, palaikantis įvairius mūsų sveikatos aspektus – nuo skydliaukės funkcijos ir pažintinių funkcijų vystymosi iki imuninės sistemos palaikymo ir detoksikacijos. Norint užtikrinti tinkamą jodo kiekį subalansuota mityba, į kurią įeina jodo turtingi maisto produktai, yra labai svarbu užtikrinti bendrą gerovę, ypač nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims.

Kaip ir bet kurios kitos maistinės medžiagos atveju, labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą, nes per didelis jodo kiekis taip pat gali turėti neigiamą poveikį. Konsultacijos su sveikatos priežiūros specialistu arba registruotu dietologu gali padėti nustatyti konkretų jodo poreikį ir užtikrinti, kad gaunamas reikiamas jo kiekis leistų mėgautis šio būtino mineralo teikiama nauda ir išvengti galimų pavojų.

Šaltiniai:

1. Zimmermann, M. B., & Boelaert, K. (2015). Iodine deficiency and thyroid disorders. The Lancet Diabetes & Endocrinology, 3(4), 286-295.
2. Derry, D. M., & Ginn, S. C. (2003). A novel hypothesis: iodine and gastric cancer. Journal of Immunology Research, 1(1), 33-37.

***

Šiame straipsnyje pateikta informacija skirta tik švietimo tikslais ir nepakeičia profesionalaus gydytojo patarimo, diagnozės ar gydymo. Šio straipsnio autorius ir leidėjas neatsako už bet kokį neigiamą poveikį ar pasekmes, atsiradusias dėl šiame straipsnyje aptartų pasiūlymų, preparatų ar procedūrų naudojimo.