Sporto šakos – ką turėtume žinoti?

Kai galvojame apie sportą ir apie skirtingas sporto šakas, dažnai prieš akis iškyla pilni stadionai, įtemptos varžybos ir fizinis meistriškumas. Tačiau sportas yra kur kas daugiau nei tik akį traukiantis reginys. Tai sudėtingas pasaulis, darantis didžiulį poveikį asmens sveikatai, visuomenei ir kultūrai. Tačiau ką iš tiesų turėtume suprasti apie sporto vaidmenį mūsų gyvenime, ypač medicininiu požiūriu?

Fizinė nauda sveikatai

Reguliaraus sporto nauda fizinei sveikatai yra gerai užfiksuota. Užsiimant fizine veikla sportuojant gali pagerėti širdies ir kraujagyslių sistemos sveikata, sustiprėti raumenys ir kaulai, pagerėti lankstumas ir koordinacija. Žurnale „American Journal of Epidemiology” paskelbtame tyrime teigiama, kad vidutinio intensyvumo ir intensyvus fizinis aktyvumas yra susijęs su mažesne lėtinių ligų, tokių kaip koronarinė širdies liga ir antrojo tipo diabetas, rizika (Lee et al., 2012).

Psichikos sveikatos aspektas

Tačiau ne tik mūsų kūnas, bet ir protas gauna naudos. Kaip rašoma žurnale „Journal of Sport & Exercise Psychology”, reguliarus fizinis aktyvumas yra susijęs su depresijos ir nerimo simptomų mažėjimu. Ypač komandinis sportas suteikia socialinį aspektą, kuris gali sustiprinti asmens priklausymo jausmą ir suteikti emocinę paramą (Eime et al., 2013).

Susižalojimo rizika

Nors sportas yra labai naudingas sveikatai, jis neapsieina be rizikos. Sporto traumos gali būti įvairios – nuo lengvų, pavyzdžiui, patempimų ir išnirimų, iki sunkių, pavyzdžiui, smegenų sukrėtimų ar raiščių plyšimų. British Journal of Sports Medicine” paskelbtoje sisteminėje apžvalgoje pabrėžiama, kaip svarbu suprasti traumų mechanizmus ir prevencijos strategijas, kad būtų sumažinta ši rizika (Finch, 2006).

Mitybos vaidmuo

Mityba ir hidratacija taip pat atlieka lemiamą vaidmenį sportininko rezultatams ir atsigavimui. Subalansuota mityba, kurioje gausu angliavandenių, baltymų ir sveikų riebalų, kartu su tinkama hidratacija yra labai svarbi optimaliam fiziniam darbui. Moksliniuose „Sporto medicinos” straipsniuose gilinamasi į sporto mitybos subtilybes, pabrėžiant individualių mitybos strategijų, atitinkančių unikalius skirtingų sporto šakų reikalavimus, poreikį (Thomas ir kt., 2016).

Ilgalaikiai svarstymai

Ilgalaikis užsiėmimas tam tikromis sporto šakomis taip pat gali sukelti specifinių medicininių problemų. Pavyzdžiui, kontaktinių sporto šakų sportininkams gali padidėti tam tikrų neurodegeneracinių ligų rizika vėlesniame amžiuje, o tai yra nuolatinė medicinos bendruomenės tyrimų tema. Žurnale „Journal of the American Medical Association” (JAMA) paskelbtas tyrimas apie lėtinės trauminės encefalopatijos (CTE) paplitimą tarp buvusių futbolo žaidėjų, atskleidžiantis galimas ilgalaikes pasikartojančių galvos traumų pasekmes (Mez ir kt., 2017).

Medicininės priežiūros svarba

Todėl medicininė priežiūra yra labai svarbi. Sveikatos priežiūros specialistai gali reguliariai tikrinti ir tikrinti sportininkus, kad jie būtų tinkami sportuoti, ir padėti nustatyti bet kokias pagrindines ligas, kurios gali paūmėti sportuojant.

Ką svarbu žinoti prieš renkantis sporto šaką?

Pasirinkti sporto šaką yra asmeninis sprendimas, kuris gali turėti didelę reikšmę sveikatai, gerovei ir malonumui. Štai keletas svarbiausių aplinkybių, į kurias reikėtų atsižvelgti prieš nusprendžiant, kuria sporto šaka užsiimti:

Fizinė būklė ir sveikata

1. Sveikatos patikrinimas – prieš pradedant sportuoti pravartu pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju ir atlikti fizinę apžiūrą. Tai gali padėti nustatyti visas galimas sveikatos problemas, kurios gali turėti įtakos jūsų gebėjimui užsiimti tam tikromis sporto šakomis.
2. Fizinio pasirengimo lygis – apsvarstykite savo dabartinį fizinio pasirengimo lygį ir tai, kaip jis atitinka jus dominančios sporto šakos fizinius reikalavimus. Kai kurioms sporto šakoms gali reikėti daugiau ištvermės, o kitoms – jėgos ar lankstumo.

Interesai ir pageidavimai

1. Asmeniniai interesai – pasirinkite sporto šaką, kuri jums patinka arba kurios norite išmokti. Tai padidina tikimybę, kad išliksite motyvuoti ir atsidavę.
2. Solo vs. komandos dinamika – apgalvokite, ar jums labiau patinka individualus sportas, kuris gali skatinti savarankiškumą ir asmeninių tikslų siekimą, ar komandinis sportas, kuris suteikia socialinio bendravimo ir komandinio darbo įgūdžių.

Laikas ir įsipareigojimai

1. Laiko galimybės – įvertinkite, kiek laiko galite skirti treniruotėms, treniruotėms ir varžyboms. Kai kurioms sporto šakoms gali prireikti daugiau laiko nei kitoms.
2. Ilgalaikis įsipareigojimas – pagalvokite, ar ieškote sporto šakos, kuria galėtumėte užsiimti atsitiktinai, ar norite investuoti į ilgalaikį įgūdžių tobulinimą.

Rizika ir sauga

1. Susižalojimo rizika – supraskite, kokie yra dažniausiai pasitaikantys su sportu susiję sužalojimai, ir apsvarstykite, ar norite arba galite rizikuoti. Pavyzdžiui, didelio kontakto sporto šakose yra didesnė smegenų sukrėtimo rizika.
2. Saugos priemonės – patikrinkite, kokios saugos priemonės rekomenduojamos arba privalomos sportui, pavyzdžiui, šalmai, paminkštinimai ar kitos apsaugos priemonės.

Finansinės investicijos

1. Išlaidos – įvertinkite finansines sporto šakos išlaidas, įskaitant įrangą, narystės mokesčius, treniruočių ir kelionių į varžybas išlaidas.
2. Įranga ir prieinamumas – kai kurioms sporto šakoms gali prireikti didelių investicijų į įrangą arba galimybę naudotis tam tikromis patalpomis.

Įgūdžiai ir tobulėjimas

1. Įgūdžių lygis – įvertinkite, ar norite įgyti naujų įgūdžių, ar toliau tobulinti jau turimus. Nuo to gali priklausyti, nuo kokio lygio pradėsite ir kokios pažangos galite tikėtis.
2. Mokymas ir treniravimas – pasidomėkite, ar yra galimybė naudotis trenerio ar mokymo programomis, kurios padės jums išsiugdyti sportui reikalingus įgūdžius ir techniką, ir kokia jų kokybė.

Gyvenimo būdas ir sveikatos tikslai

1. Sveikatos tikslai – suderinkite savo pasirinkimą su savo sveikatos ir fizinės būklės tikslais. Pavyzdžiui, jei siekiate pagerinti širdies ir kraujagyslių sveikatą, gali būti tinkama sporto šaka, pasižyminti dideliu aerobiniu aktyvumu.
2. Gyvenimo būdo tinkamumas – įsitikinkite, kad sporto šaka atitinka jūsų gyvenimo būdą. Jei dažnai keliaujate, sportas, kuriam reikia nuolatinės vietos, gali būti netinkamas pasirinkimas.

Kultūriniai ir socialiniai aspektai

1. Kultūrinis dalyvavimas – kai kurios sporto šakos yra giliai įsišaknijusios tam tikrose kultūrose ir gali būti būdas užmegzti ryšį su savo paveldu arba pažinti naują kultūrą.
2. Socialinės galimybės – sportas gali būti puikus būdas susipažinti su naujais žmonėmis ir praplėsti savo socialinį ratą.

Apibendrinant galima teigti, kad sportas yra dviašmenis kardas, teikiantis didelę naudą, bet kartu keliantis ir galimą riziką. Asmenims, kurie sportuoja arba mėgaujasi sportu iš šono, labai svarbu pripažinti subalansuoto požiūrio į sportą svarbą. Tai reiškia, kad reikia suprasti medicininius faktus apie su sportu susijusią naudą ir riziką sveikatai, svarbų mitybos ir hidratacijos vaidmenį, traumų tikimybę ir medicininės priežiūros svarbą. Turint šių žinių, sportas ir toliau gali būti vertinga sveiko ir visaverčio gyvenimo dalis.

Išvados:

1. Lee, I-M., et al. (2012). Effect of physical inactivity on major non-communicable diseases worldwide: an analysis of burden of disease and life expectancy. American Journal of Epidemiology, 176(2), 108-113.
2. Eime, R. M., et al. (2013). A systematic review of the psychological and social benefits of participation in sport for children and adolescents: informing development of a conceptual model of health through sport. International Journal of Behavioral Nutrition and Physical Activity, 10(1), 98.
3. Finch, C. (2006). A new framework for research leading to sports injury prevention. Journal of Science and Medicine in Sport, 9(1-2), 3-9; discussion 10.
4. Thomas, D. T., Erdman, K. A., & Burke, L. M. (2016). Position of the Academy of Nutrition and Dietetics, Dietitians of Canada, and the American College of Sports Medicine: Nutrition and Athletic Performance. Journal of the Academy of Nutrition and Dietetics, 116(3), 501-528.
5. Mez, J., Daneshvar, D. H., Kiernan, P. T., Abdolmohammadi, B., Alvarez, V. E., Huber, B. R., … & Stern, R. A. (2017). Clinicopathological Evaluation of Chronic Traumatic Encephalopathy in Players of American Football. *J